| Medienos trūkumai |
|
Augimo trūkumai, arba ydos. Gana dažnai medis užauga kreivas. Iš tokio medžio išpjautos lentos yra prastesnės kokybės - silpnesnės ir sunkiau apdirbamos, nes jų pluoštas įstrižas. Netaisyklingą -banguotą arba įviją - pluoštą gali turėti ir tiesus medis. Įvijumas ir banguotumas taip pat laikomi medienos trūkumu, nors nupoliruota tokia mediena dažnai būna net gražesnė už tiesiasluoksnę. Kiekvienas medis turi šerdį ir šakas. Šerdis sudaryta iš trapesnio audinio, todėl lentos su šerdies audiniais džiudamos labiau supleišėja. Labai šakotos lentos yra silpnesnės ir sunkiau apdirbamos. Ypač netinkamos lentos su iškrintančiomis ir papuvusiomis šakomis. Laikymo ir apdirbimo trūkumai. Šių trukumų įgauna ir sveika mediena, kai ji netinkamai apdirbama ir laikoma. Ypač pažymėtinas šakotumas. Šaka yra gyvos arba, augant medžiui, nudžiūvusios atšakos, įaugusios į kamieną, pradžia. Šaka, kuri buvo gyva medį pjaunant, su kamieno mediena sudaro vienalytį elementą ir vadinama suaugusia. Jei nudžiūvęs atsišakojimas buvo nulūžęs prie pat kamieno, tai, medžiui augant, likusi kamiene šaka apauga naujais metiniais sluoksniais ir vadinama įaugusia. Kai nudžiūvęs atsišakojimas nenulūžta, aplink jį apauga nauji sluoksniai, bet su juo nesuauga. Tokia šaka vadinama nesuaugusia. Nesuaugusios šakos gali būti kietos, iškrentančios, pažeistos puvinio, purios ir supuvusios - tabokinės.Šakos suardo medienos vienalytiškumą, susilpnina skerspjūvį. Apie jas pluoštas pasiskirsto netaisyklingai, todėl sumažėja medienos stiprumas. Kamieno formos trūkumai - kamieno kreivumas ir sambėgis nulaibėjimas. Tokius kamienus pjaunant, perpjaunamas didelis pluošto kiekis, o pjaustytos medienos stiprumas būna kur kas mažesnis. Medienos struktūros ydos: skers-pluoštiškumas, arba įvijumas, sukta-sluoksniškumas, arba banguotumas, ir šerdies ekscentriškumas . Pjaunant įvijų turintį medį, tenka perpjauti medienos pluoštus. Dėl to smarkiai sumažėja lentų ar tašų stiprumas. Jos tampa ne tokios atsparios tempimui ir lenkimui. Išpjautos iš banguoto medžio lentos nestiprios, blogai apdorojamos, sunkiai obliuojamos ir skaldomos. Parazitinės kilmės trūkumai. Medieną dažnai sužaloja ligos. Labiausiai paplitusi medžių liga - įvairūs grybai, kurie minta medienos ląsteles sudarančiomis medžiagomis. Dauguma grybo rūšių ardo medieną, paverčia ją trūnėsiais. Pūvanti mediena pavirsta lengvai vandenyje tirpstančia medžiaga, kurioje grybeliai toliau vystosi ir auga. Keičiasi jos savybės ir išvaizda: mediena suglemba, pasidaro puri. Grybeliams vystytis būtinos palankios sąlygos: teigiama temperatūra, atitinkama drėgmė ir deguonis. Greičiausiai mediena pūva keičiantis drėgmei, pavyzdžiui, medinių stulpų dalys prie pat žemės. Grybeliu mediena užsikrečia per gyvulius, vabzdžius ir t.t. Grybelio pažeista mediena įgauna mėlyną, raudoną ar geltoną atspalvį. Pavojingi yra raudonieji puvėsiai; jie vystosi kamieno viduje ir iš paviršiaus medis atrodo sveikas. Mėlynumas pats savaime dar nepavojingas, ir sausos medienos vietos gali būti panaudotos. Esant palankioms sąlygoms, naminiai grybeliai per labai trumpą laiką gali visiškai sunaikinti medieną. Jiems palankiausia temperatūra - 12-15 °C, drėgnumas - 22-55 %. Grybeliai geriausiai vystosi ten, kur nėra saulės šviesos, tyro oro ir kur drėgna, statyba. Ne mažiau medienai kenkia joje gyvenantys vabzdžiai-parazitai. Iš tokių vabzdžių dažniausiai pasitaiko kirmgrauža, arba kinivarpa: šis vabzdys ir jo vikšrai išvarpo medieną įvairaus gylio kanalėliais ir taip ją sugadina. Plyšiai yra labai rimta yda, mažinanti medžio stiprumą ir skatinanti puvimą. Plyšių atsiranda, kai augantį medį veikia stiprūs vėjai, staigūs temperatūros pasikeitimai arba kai jis netenka drėgmės. Vidiniai plyšiai eina per šerdį, bet nesiekia kamieno išorinių sluoksnių. Jie gali būti: paprasti, tiesūs, kai eina tiesiai per visą rąsto ilgį, arba sukti, kai susukti sraigtine linija. Tiesus plyšys nesumenkina lentų kokybės, jei jos išpjautos pagal plyšį. Rąstas, turintis suktą plyšį, lentoms netinka. Vidinis žiedinis plyšys, einąs kamieno viduje vienu metiniu sluoksniu, gali būti ištisas arba dalinis. Išpjaunant lentas, išeina pusiau apvalaus, lovelio pavidalo plyšys. Šalčio plyšių atsiranda nuo šalčio susproginėjus viršutiniams medienos sluoksniams, nuodžiūvio plyšių arba įtrūkimų - greit džiūstant medienai. Rąstų ir tašų galai trūkinėja spinduliais, tai vadinamieji saulės plyšiai. Maži, iki 0,5 mm gylio ir 0,5 mm pločio, įtrūkimai beveik nepavojingi. Labiausiai medieną gadina ištisiniai galiniai plyšiai. Yra daug kitų, smulkesnių trūkumų, kurie atsiranda dėl įvairių išorinių medžio sužalojimų. Netinkamai apdorojama bei laikoma mediena supleišėja ir išlinksta. |